IV Velykų sekmadienis – tai Gerojo Ganytojo ir pasaulinė maldų diena už pašaukimus. Šį sekmadienį ypatingu būdu apmąstome Kristų kaip Gerąjį Ganytoją, kurį avys atpažįsta, klauso Jo balso ir seka paskui Jį. Jeigu šie trys bruožai yra gyvi pavyzdžiai kiekvienam iš mūsų, tada esame verti tokio gerojo ganytojo, koks yra pats Kristus, kuris ieško kiekvieno iš mūsų net tada, jei taptume ir paklydusia avimi.
Bet jei apleidžiame savo Bažnyčią tiek dvasiniu, tiek fiziniu artumu, mes tampame sunkiai atpažįstami, tada nebenorime nei klausyti Jo balso, nei sekti Juo. Tokiu būdu mes atiduodame save į rankas prašalaičių samdinių, kurie iškilus menkiausiai pavojaus akimirkai mus paliks vienus mirtino dvasinio pavojaus akimirkoje.
Kartą teko kalbėtis su vienu kunigu apie apsėdimų gausą dabarties pasaulyje ir ypač Lietuvoje. Iš pradžių lengvai neigiau apsėdimų tikroviškumą dabarties žmogaus gyvenime, bet vėliau, apmąsčius nusikaltimų dydį ir jų skaičių, susimąsčiau. Atviri, daugybiniai ir pakartotiniai jaunų žmonių plėšikavimai, dažnai sunkiai protu suvokiami nusikaltimai prieš penktąjį Dievo įsakymą – kas tai ir iš kur dabarties Lietuvoje? O atsakymas tam paprastas. Kiek daug jaunų žmonių užaugo taip ir nepažinę Kristaus, nesušilę Jo Bažnyčioje išėjo į platųjį pasaulį tik su vienu tikslu, kaip greičiau ir lengviau praturtėti. Su tokia materialistine filosofija kelias veda į nieką tiek jauną, tiek seną.
Tačiau šį sekmadienį esame kviečiami naujai išpažinti savo gyvenimo kelią. Mes esame Jėzaus ganomos avys. Mes Jo balsą pažįstame. Ne tik klausome, bet ir sekame Juo. Sekame vardan savo asmeninės ateities ir visų kartu bendros ateities tiek čia šiame gyvenimo kelyje, tiek amžinybėje.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
